Atsiranda ankstyvų senėjimo požymių, sausėja, glemba ir raukšlėjasi oda;
• kamuoja nuolatinis nuovargis, bloga nuotaika;
• sumažėja lytinis potraukis; vargina nepaaiškinamas vidinis nerimas;• lūžinėja nagai;
• prastėja atmintis;
• kamuoja nemiga;
• didėja svoris;
• stinga energijos, sunkiau sutelkti dėmesį ir kt.
Skysčių stygius gali sukelti daugybę ligų. Jeigu organizmui jų trūksta, sausėja gleivinė, jaučiami raumenų spazmai, spartėja širdies veikla. Net galvos skausmas gali būti vandens stygiaus simptomas! Be vandens ląstelės ilgainiui „aptingsta“. Organizmas nebegali pasisavinti reikalingų rūgščių ir maisto medžiagų, todėl ima „reikalauti“ vis daugiau ir daugiau maisto. Didėja apetitas ir alkio priepuoliai, o to pasekmė – sutrikęs virškinimas, antsvoris, raukšlės ir kiti nemalonumai.
Skysčių norma – kiekvienam individuali
Pastaruoju metu daug rašoma, kad per dieną turime išgerti iki 3 litrų vandens, ypač karštymečiu. Remiantis naujausiais mokslininkų tyrimais, pasirodo, nebūtina per prievartą tuštinti vieną po kito mineralinio butelius. Dalį vandens gauname su maistu: piene jo yra apie 90 proc., vaisiuose ir uogose – iki 85 proc., mėsoje - apie 70 proc., duonoje – apie 40 proc. Žinoma, to nepakanka. Netekę 12-20 procentų vandens (mūsų organizme jo yra apie 70-80 proc.), mirtume apsinuodiję savo organizmo apykaitos produktais, toksinais, šlakais ir pan. Štai kodėl svarbu per dieną gaivintis vandeniu. Tačiau gerti reikia tiek, kad būtų grąžintas paprastas skysčių kiekis, atkurta organizmo vandens pusiausvyra, t.y. kūnas turi gauti tiek skysčių, kiek pašalino. O tai kiekvienam žmogui labai individualu. Jei valgėte sūriai, daug sportavote ar išprakaitavote dirbdami fizinį darbą, vandens išgerti reikės daugiau.
DĖMESIO: anot medikų, pirmas simptomas, kad organizmui stinga skysčių,- patamsėjęs šlapimas. Jei geriama pakankamai vandens, jis turi būti šviesiai gelsvas ar net bespalvis.
Kada reikėtų daugiau gerti?
Vandens daugiau gerkite karštu oru, jei gausiau prakaituojate, dirbate fizinį darbą, intensyviai sportuojate (važinėjate dviračiu, bėgiojate, dirbate darže ir t.t.). Taip pat jei piktnaudžiaujate kava. Joje esantis kofeinas skatina šlapimo išsiskyrimą, o su juo netenkame ir vandens. Beje, puodelis kavos ar stiprios arbatos „atima“ iš organizmo du puodelius skysčių!
Taip pat vandens reikėtų dažniau gurkšnoti, jei mėgstate valgyti sūriai (sriuba iš pakelių, rūkytus mėsos produktus, skrudintas bulves ir kt.), nuolat kramsnojate sūdytus riešutus, bulvių traškučius ir pan. Pernelyg didelis natrio kiekis organizme sutrikdo vandens ir elektrolitų pusiausvyrą. Mėgindamas atsikratyti žalingo druskos pertekliaus, jis ima reikalauti vandens, todėl natūraliai norisi daugiau gerti, kad nuslopintų troškulys. Mokslininkų ištirta, kad vandens atsargas organizme mažina ir nuolat patiriamas stresas. Po valandos įtampos organizmas netenka ne tik skysčių, bet ir mineralų, vitaminų, gliukozės, aminorūgščių ir kitų būtinų medžiagų. Todėl po pykčio priepuolio, konflikto jaučiamės išsunktos kaip citrinos, nes organizmas pristinga maisto medžiagų. Taigi nervindamiesi vandens gerkite daugiau nei įprastai, nes tuo metu jo pasisavinama perpus mažiau. O po sunkios, įtemptos darbo dienos patartina išgerti stiklinę ar dvi vandens netgi prieš pat miegą – rytą pabusite žvalesni ir geresnės nuotaikos.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą